Lara Croft ir skaitmeninis Scionas: ar Atlantidos paslaptį įmins dirbtinis intelektas, ar tai tik dar viena kavos pertraukėlė?
Kiberpasaulio archeologai neseniai aptiko kai ką įdomesnio už pačią Atlantidą. Žaidimų platformos „Steam“ gilumoje tyliai išdygo oficialus perspėjimas, kad būsimasis „Crystal Dynamics“ kūrinys Tomb Raider: Legacy of Atlantis savo gamybos procese naudojo dirbtinio intelekto įrankius. Legendinė kapų plėšikė Lara Croft grįžta į ekranus moderniame 1996 metų klasikos perdirbinyje, tačiau šįkart jos kuprinėje slepiasi ne tik žemėlapiai bei amunicija, bet ir generatyviniai algoritmai.
Žaidėjų bendruomenei akimirksniu pakėlus antakius ir pradėjus galvoti apie blogiausia, kūrėjai suskubo teisintis. Kaip pranešė GameSpot, studija naudoja šias technologijas tik pradinėms idėjoms generuoti bei laikinam turiniui testuoti. Kūrėjų teigimu, kiekvieną pikselį ir kodo eilutę vėliau kruopščiai peržiūri, pataiso arba visiškai pakeičia gyvi žmonės.
Kai algoritmas bando rasti Atlantidą
Būkime atviri: idėja, kad žaidimų kūrimą perima mašinos, skamba kaip prastas mokslinės fantastikos scenarijus. Tačiau realybė kur kas nuobodesnė ir labiau primena tingią popietę biure, kai dizaineriui tiesiog nesinori piešti penkiasdešimto tos pačios uolos varianto. Portalas Nintendo Life cituoja oficialų studijos komentarą, kuriame teigiama, jog dirbtinis intelektas skirtas komandos „kūrybiškumui ir lankstumui išlaisvinti“. Kitaip tariant, kol robotas lieja prakitą darydamas juodraščius, žmonės gali ramiai gurkšnoti kavą ir užsiimti tikruoju menu.
Šis eksperimentas su technologijomis kelia natūralų klausimą dėl žaidimo dvasios išsaugojimo. „Tomb Raider: Legacy of Atlantis“ žada sugrąžinti žaidėjus į pačias serijos šaknis naudojant galingą „Unreal Engine 5“ variklį. Tai reiškia, kad visi senieji Peru, Graikijos ir Egipto kapai atgys visiškai naujomis spalvomis. Tikėkimės, kad tie paslaptingi skaitmeniniai įrankiai netyčia neištrins to ikoniško, brutalaus dešimtojo dešimtmečio galvosūkių sunkumo, kuris kadaise vertė mus rautis plaukus.
Žmogaus rankų prisilietimas išlieka svarbiausias
Didžiausias iššūkis šioje situacijoje yra vartotojų pasitikėjimas, kuris žaidimų industrijoje šiuo metu yra itin trapus. Kad ir kaip patraukliai skambėtų pažadai apie „žmogaus rankomis nugludintą turinį“, baimė gauti sielos neturintį produktą išlieka reali. Pasak GosuGamers skelbiamos informacijos, galutinis žaidimo variantas privalo išlaikyti vientisą meninę viziją, kurios joks kompiuteris pats savaime nesukurtų. Tai reiškia, kad Laros nuotykiai neturėtų virsti generatyviniu kratiniu.
Ar šis technologinis kokteilis pasiteisins, sužinosime jau netrukus, kai žaidimas pasieks parduotuvių lentynas ir mūsų ekranus. Galbūt dirbtinis intelektas iš tiesų taps naudingu asistentu, padedančiu greičiau realizuoti ambicingas idėjas, o ne kūrybos žudiku. Galutinis žodis vis tiek priklausys žaidėjams, kurie griebs pultelius į rankas ir patys įvertins, ar naujoji Atlantida turi tikrą, žmogišką širdį.
Kai skaitmeniniai šešėliai atgyja senosiose šventyklose, prasideda tikrasis išbandymas tradiciniam žaidimų dizainui.Algoritmų estetika prieš žmogiškąjį chaosą
Galutinis verdiktas kapų plėšikės byloje paaiškės ne korporacijų ataskaitose, o pačių žaidėjų kompiuterių ekranuose.Ateities archeologija prasideda dabar
Algoritmas gali idealiai apskaičiuoti kiekvieno Laros Croft šuolio trajektoriją ir suprojektuoti tūkstantį tobulų uolų, tačiau jis niekada nesupras, kodėl mes tris valandas iš eilės džiaugsmingai klystame ieškodami vieno paslėpto amuleto. Atlantidos paslaptį visada įmins tik žmogus, net jei žemėlapį jam nubraižė kompiuteris.
Vyr. redaktorius Artūras Malašauskas, DI sistemų integratorius, sukaupęs daugiau nei 20 metų patirties kuriant gamybinio lygio žiniatinklio inžinerijos sprendimus. Jis projektavo, diegė ir plėtė verslo klasės „Python“/„PHP“ sistemas logistikos, SaaS bei viešojo sektoriaus klientams. Pastaruosius metus jis specializuojasi išskirtinai DI integracijų srityje: diegia atvirojo kodo didžiuosius kalbos modelius (LLM), kuria generatyvinių medijų (vaizdo, garso, video) srautus bei projektuoja daugiagentines darbo eigas realioms gamybinėms aplinkoms. Jo standartas: atkuriamumas, saugumas ir ekonomiškai efektyvi išvestis – jokio „vaporware“. Artūras dokumentuoja bei vertina naujus DI įrankius, atskirdamas patvirtintas galimybes nuo rinkodarinio triukšmo. Techninis redaktorius svetainėse: ai-naujienos.lt, ai-verslas.lt, muza-ai.eu. Susisiekite per „LinkedIn“.
Vyr. redaktorius Artūras Malašauskas, DI sistemų integratorius, sukaupęs daugiau nei 20 metų patirties kuriant gamybinio lygio žiniatinklio inžinerijos sprendimus. Jis projektavo, diegė ir plėtė verslo klasės „Python“/„PHP“ sistemas logistikos, SaaS bei viešojo sektoriaus klientams. Pastaruosius metus jis specializuojasi išskirtinai DI integracijų srityje: diegia atvirojo kodo didžiuosius kalbos modelius (LLM), kuria generatyvinių medijų (vaizdo, garso, video) srautus bei projektuoja daugiagentines darbo eigas realioms gamybinėms aplinkoms. Jo standartas: atkuriamumas, saugumas ir ekonomiškai efektyvi išvestis – jokio „vaporware“. Artūras dokumentuoja bei vertina naujus DI įrankius, atskirdamas patvirtintas galimybes nuo rinkodarinio triukšmo. Techninis redaktorius svetainėse: ai-naujienos.lt, ai-verslas.lt, muza-ai.eu. Susisiekite per
Komentarai