Dirbtinis intelektas skatina samdos šuolį Europos technologijų sektoriuje, tačiau procesą stabdo saugumo ir įgūdžių trūkumas

Naujausia organizacijos „ The Linux Foundation“ ataskaita „2026 State of Tech Talent Europe“ atskleidžia, kad dirbtinis intelektas (DI) tapo pagrindiniu IT darbo vietų kūrimo varikliu Europoje, paneigdamas baimas dėl masinio darbuotojų atleidimo. Tyrimo duomenys rodo, kad DI integracija Europoje šiais metais lemia 27 % grynąjį IT užimtumo augimą, o specializuotų DI pozicijų paklausa žemyne siekia net +64 %. Šis teigiamas postūmis yra labiausiai pastebimas mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios aktyviai plečia savo technines komandas, priešingai nei stambios korporacijos, vis dar išgyvenančios vidinių struktūrų optimizavimo etapą.

Nepaisant optimistinių samdos tendencijų, visapusišką technologijos vertės realizavimą stabdo kritinė infrastruktūros parengties ir saugumo krizė. Net 51 % Europos organizacijų įvardija saugumo ir privatumo problemas kaip pagrindinę kliūtį diegiant DI sprendimus, o 44 % vadovų skundžiasi kvalifikuotų specialistų stygiumi. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad kibernetinio saugumo srityje darbuotojų trūkumas Europoje siekia 48 %, o tai yra net 14 procentinių punktų daugiau už likusio pasaulio vidurkį. Išsamią analizę apie šiuos rinkos iššūkius pateikia oficialus The Linux Foundation pranešimas spaudai.

Siekdamos užpildyti šias kompetencijų spragas, Europos įmonės keičia strateginę kryptį ir renkasi ne išorinių talentų paiešką, o esamos darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą (angl. upskilling). Organizacijos yra net 3,7 karto labiau linkusios investuoti į jau turimų darbuotojų perkvalifikavimą strateginėse technologijų srityse, nes tai leidžia efektyviau išsaugoti institucinę atmintį bei sumažinti bendrąsias išlaidas. Be to, siekdamos užsitikrinti skaitmeninį suverenitetą ir išvengti priklausomybės nuo užsienio platformų, 54 % Europos įmonių kaip pagrindinę DI diegimo strategiją renkasi atvirojo kodo (angl. open source) sprendimus.

Giluminė rinkos analizė: už uždarų durų formuojasi nauja technologinė atskirtis

Žvelgiant giliau į statistiką: Europos technologijų sektoriaus augimas slepia fundamentalų rinkos pasikeitimą, kurį pastebi tik tie specialistai, kurie kasdien dirba su IT komandų formavimu. Nors viešai kalbama apie bendrą darbuotojų paklausos didėjimą, realybėje vyksta drastiška talentų poliarizacija. Įmonės nebeieško tiesiog programuotojų, jos ieško specialistų, gebančių sujungti duomenų inžineriją su griežtais atitikties reikalavimais. Tai sukuria situaciją, kai pradedantieji specialistai susiduria su sunkumais ieškodami darbo, o patyrę inžinieriai yra perperkami siūlant rinkos vidurkį viršijančius atlyginimus.

Didžiausią spaudimą šiuo metu išgyvena vidurinės grandies vadovai, priversti naviguoti tarp ambicingų verslo plėtros tikslų ir griežtėjančio Europos Sąjungos reguliavimo, tokio kaip Dirbtinio intelekto aktas. Skirtingai nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kur inovacijos dažnai lenkia teisinį rėmą, Europos įmonės privalo užtikrinti visišką duomenų skaidrumą dar pradinėse projektų stadijose. Šis papildomas reikalavimų sluoksnis paaiškina, kodėl būtent saugumo ir privatumo užtikrinimas žemyne tapo pagrindiniu DI plėtros stabdžiu, o ne pati technologinė kompetencija.

Tokiame kontekste atvirojo kodo strategija tampa ne tik finansinio efektyvumo priemone, bet ir geopolitiniu įrankiu. Europos technologijų lyderiai vis labiau baiminasi priklausomybės nuo užsienio technologijų gigantų teikiamų uždarų sistemų, nes tai kelia ilgalaikę grėsmę regiono skaitmeniniam suverenumui. Investicijos į atvirojo kodo modelius leidžia vietos įmonėms išlaikyti visišką savo algoritmų ir vartotojų duomenų kontrolę. Tai užtikrina, kad intelektinė nuosavybė ir kritinė infrastruktūra išliktų Europos jurisdikcijoje.

Galiausiai, masinis orientavimasis į vidinį darbuotojų perkvalifikavimą keičia įmonių kultūrą iš pamatų. Tradicinis požiūris, kad universitetinis išsilavinimas garantuoja ilgalaikę karjerą, galutinai praranda prasmę, o įmonės virsta nuolatinio mokymosi centrais. Šis pokytis reikalauja didelių finansinių ir laiko išteklių, todėl trumpuoju laikotarpiu gali sulėtėti naujų produktų išleidimas į rinką. Vis dėlto, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra vienintelis tvarus būdas išgyventi talentų deficito sąlygomis, kai išorinė rinka nesugeba pasiūlyti reikiamo kiekio paruoštų specialistų.

Skeptiko žvilgsnis: technologinio optimizmo ir struktūrinio sąstingio sankirta

Žvelgiant tarp eilučių: Skambios antraštės apie tūkstančius naujų darbo vietų dažnai užmaskuoja kur kas sudėtingesnę realybę, su kuria susiduria Europos technologijų sektorius. Nors deklaruojamas net 27 % grynojo IT užimtumo augimas atrodo kaip neabejotinas laimėjimas, šis rodiklis kartu indikuoja ir struktūrinį regiono neefektyvumą. Įmonės yra priverstos masiškai samdyti žmones ne todėl, kad jų verslas išgyvena precedento neturintį pakilimą, o todėl, kad esama infrastruktūra reikalauja milžiniškų žmogiškųjų išteklių vien tam, kad prisitaikytų prie nuolat besikeičiančių reguliavimo reikalavimų.

Šioje situacijoje išryškėja akivaizdus paradoksas. Dirbtinis intelektas, kurio pirminė paskirtis ir didžiausias pažadas buvo automatizuoti procesus bei drastiškai sumažinti rankinio darbo poreikį, trumpuoju laikotarpiu pasiekė visiškai priešingą rezultatą – sukėlė neregėtą samdos karštinę. Organizacijos patenka į užburtą ratą, kur įrankių, skirtų efektyvumui didinti, diegimui ir priežiūrai reikia kurti visiškai naujus skyrius, o tai galiausiai didina veiklos sąnaudas ir lėtina faktinį inovacijų tempą rinkoje.

Be to, masinis pasikliovimas esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimu (angl. upskilling) dažnai yra ne strategiškai apgalvotas sprendimas, o labiau desperatiškas žingsnis, nulemtas visiškos talentų bado realybės. Tikėtis, kad tradicinės inžinerijos specialistas po kelių mėnesių intensyvių kursų taps aukščiausio lygio DI saugumo architektu, yra mažų mažiausiai naivu. Toks paviršutiniškas kompetencijų keitimas sukuria iliuziją, kad organizacija yra pasiruošusi ateities iššūkiams, tačiau kartu palieka sistemines saugumo spragas, kurios anksčiau ar vėliau išryškės pirmųjų rimtesnių krizių metu.

Galiausiai, Europos Sąjungos siekis lyderiauti etiško ir reguliuojamo DI srityje gali virsti Piro pergale skaitmeniniame pasaulyje. Kol vietos verslas fokusuojasi į atitiktį, rizikų valdymą ir atvirojo kodo sprendimų paieškas, kitų regionų technologijų ekosistemos agresyviai testuoja ir diegia naujos kartos modelius realiomis sąlygomis. Jei šios tendencijos išliks nepakitusios, Europa rizikuoja tapti geriausiai sureguliuota, saugiausia ir labiausiai sertifikuota technologijų rinka pasaulyje, kuri, deja, nebeturės jokių konkurencingų vietinių produktų, kuriuos reikėtų reguliuoti.

„Atrodo, kad Europos technologijų sektorius rado unikalų būdą, kaip išspręsti DI keliamą nedarbo grėsmę – mes tiesiog pasamdysime pusę žemyno gyventojų, kad jie parašytų saugumo instrukcijas ir atitikties ataskaitas kitai pusei, kuri bando tą intelektą įjungti.“

Vyr. redaktorius Artūras Malašauskas, DI sistemų integratorius, sukaupęs daugiau nei 20 metų patirties kuriant gamybinio lygio žiniatinklio inžinerijos sprendimus. Jis projektavo, diegė ir plėtė verslo klasės „Python“/„PHP“ sistemas logistikos, SaaS bei viešojo sektoriaus klientams. Pastaruosius metus jis specializuojasi išskirtinai DI integracijų srityje: diegia atvirojo kodo didžiuosius kalbos modelius (LLM), kuria generatyvinių medijų (vaizdo, garso, video) srautus bei projektuoja daugiagentines darbo eigas realioms gamybinėms aplinkoms. Jo standartas: atkuriamumas, saugumas ir ekonomiškai efektyvi išvestis – jokio „vaporware“. Artūras dokumentuoja bei vertina naujus DI įrankius, atskirdamas patvirtintas galimybes nuo rinkodarinio triukšmo. Techninis redaktorius svetainėse: ai-naujienos.lt, ai-verslas.lt, muza-ai.eu. Susisiekite per „LinkedIn“.