Kembridže startuoja 36 mln. svarų sterlingų vertės „Zenith“ superkompiuteris: mokslo proveržiui diriguos AMD ir „Dell“

Didžiosios Britanijos mokslininkai ką tik gavo įrankį, apie kurį anksčiau galėjo tik svajoti. Kembridžo universitetas oficialiai paleido naująjį „Zenith“ superkompiuterį, kurio vertė siekia solidžius 36 milijonus svarų sterlingų. Šis ambicingas projektas, finansuojamas šalies vyriausybės per DSIT ir UKRI institucijas, tapo realybe dėka strateginės partnerystės su technologijų gigantais AMD ir „Dell Technologies“. Tai ne šiaip eilinė skaičiavimo mašina, o didžiausia Jungtinėje Karalystėje mokslo tyrimams skirta dirbtinio intelekto platforma, kurios tikslas – sujungti sudėtingą modeliavimą ir DI galimybes vienoje vietoje.

Naujasis technologinis monstru dvelkiantis „Zenith“ veikia universiteto „Ray Dolby“ centre. Įdomu tai, kad šis žingsnis yra platesnės strategijos dalis – neseniai paskelbta apie AMD planus investuoti net iki 2 milijardų svarų sterlingų į šalies technologinę infrastruktūrą, o tai tik įrodo britų norą išlaikyti lyderystę suverenaus dirbtinio intelekto srityje. Kaip savo pranešime pažymi AMD korporacija, naujoji mašina padės spręsti opiausias žmonijos problemas: nuo personalizuotų vakcinų prieš vėžį kūrimo iki itin tikslių klimato kaitos modelių, prognozuojančių ekstremalius orų reiškinius.

Ateities inovacijos – nuo vėžio tyrimų iki branduolių sąlajos

Universiteto vadovybė džiūgauja, kad „Zenith“ kartu su kuriamu seseriniu projektu „Sunrise“ bei naująja „Sovereign AI Innovation Lab“ laboratorija iš esmės keičia mokslo taisykles. Kembridžo universiteto atstovai pabrėžia, jog tokia skaičiavimo galia leis tyrėjams imtis uždavinių, kurie anksčiau reikalavo pernelyg daug laiko arba resursų. Pavyzdžiui, „Sunrise“ sistema, kurią valdys tas pats universitetas, bus dedikuota išskirtinai branduolių sąlajos energetikos tyrimams, siekiant sukurti visiškai švarią ir nepriklausomą ateities energiją.

Įspūdinga ir tai, kad ši nauja architektūra, naudojanti pažangiausius AMD procesorius bei „Dell“ serverius, Kembridžo turėtą skaičiavimo potencialą padidino net šešis kartus. Kaip skelbia BBC, britų startuoliai ir mokslininkai prieigą prie šio technologijų stebuklo gaus visiškai nemokamai. Tai reiškia, kad valstybės investuoti milijonai virs realiais atradimais medicinoje ir pramonėje, o rezultatai gali tiesiogiai paveikti viešųjų paslaugų efektyvumą bei pagreitinti ligų diagnozavimą ligoninėse.

Technologinė giluma: Kodėl „Zenith“ architektūra keičia žaidimo taisykles

Žvelgiant giliau į skaičių magiją: daugelis žiniasklaidos priemonių apsiriboja tik įspūdinga 36 milijonų svarų sterlingų kaina, tačiau tikroji šio projekto vertė slypi po jo korpusu. Kembridžo universiteto pasirinkta architektūra demonstruoja aiškią evoliuciją superkompiuterių rinkoje, kur tradiciniai CPU procesoriai vis dažniau užleidžia vietą hibridinėms sistemoms. „Zenith“ naudoja pažangiausius AMD akceleratorius, kurie sukurti specialiai masiniams dirbtinio intelekto matricų skaičiavimams ir giliųjų neuroninių tinklų mokymui. Būtent šis inžinerinis sprendimas leidžia pasiekti tokį našumo tankį, apie kurį prieš kelerius metus akademinis pasaulis galėjo tik pasvajoti.

Šis projektas taip pat atveria naują puslapį ilgalaikėje geopolitinėje kovoje dėl technologinio suvereniteto. Didžiosios Britanijos vyriausybė, veikdama per DSIT, puikiai supranta, kad priklausomybė nuo užsienio komercinių debesų kompiuterijos milžinių kelia riziką nacionaliniam saugumui ir mokslo nepriklausomybei. Sukurdami vietinę, viešajam sektoriui ir akademinei bendruomenei prieinamą infrastruktūrą, britai kuria saugų precedentą. Vietos startuoliai ir mokslininkų grupės dabar gali apdoroti jautrius pacientų DNR duomenis ar strateginės reikšmės energetinius modelius visiškai uždaroje, suverenioje aplinkoje.

„Dell Technologies“ indėlis šioje partnerystėje apima ne tik pačios aparatinės įrangos tiekimą, bet ir sudėtingų aušinimo bei energijos valdymo sistemų integraciją. Tokie skaičiavimo centrai generuoja milžiniškus karščio kiekius, todėl efektyvus skysčių aušinimas tapo kritiniu faktoriumi, leidžiančiu išlaikyti žemą anglies dvideginio pėdsaką. Universitetas siekia, kad „Zenith“ būtų ne tik galingiausias, bet ir vienas ekologiškiausių superkompiuterių šalyje. Tai ypač svarbu tyrėjams, kurie patys dirba prie klimato kaitos modeliavimo ir reikalauja, kad jų naudojami įrankiai neturėtų neigiamo poveikio aplinkai.

Galiausiai, istorinis šio įvykio kontekstas rodo, kad Kembridžas sėkmingai tęsia savo, kaip pasaulinio skaičiavimo mokslų lopšio, tradiciją. Nuo Charleso Babbage'o analitinės mašinos koncepcijos iki Alano Turingo darbų, šis universitetas visada buvo technologinių revoliucijų centre. „Zenith“ paleidimas ir jo integracija su būsima „Sovereign AI Innovation Lab“ laboratorija užtikrina, kad kitos kartos algoritmai ir revoliuciniai medicinos atradimai gimtų būtent čia, o ne Silicio slėnio korporacijų laboratorijose. Tai aiškus signalas pasauliui, kad akademinis sektorius lieka lygiavertis žaidėjas globaliose dirbtinio intelekto lenktynėse.

Skeptiškas žvilgsnis: Ar milijoninės investicijos garantuoja technologinį proveržį?

Žvelgiant tarp eilučių: oficialūs pranešimai spaudai piešia idilišką ateitį, kurioje „Zenith“ akimirksniu išsprendžia įsisenėjusias medicinos ir klimato problemas, tačiau reali superkompiuterių nauda akademinėje aplinkoje dažnai atsitrenkia į biurokratijos ir žmogiškųjų išteklių sieną. Istorija rodo, kad techninės įrangos pirkimas yra lengviausia tokio masto projektų dalis. Tikrasis iššūkis – surasti ir išlaikyti aukščiausio lygio duomenų mokslininkus bei programinės įrangos inžinierius, gebančius išnaudoti šį šešis kartus padidėjusį potencialą. Kadangi technologijų gigantai privačiame sektoriuje siūlo kelis kartus didesnius atlyginimus, universitetams gresia situacija, kai brangiausia šalies aparatinė įranga dalį laiko veiks tuščiąja eiga dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į paradoksą, slypintį už skambaus „suverenaus dirbtinio intelekto“ šūkio. Nors Didžiosios Britanijos vyriausybė deklaruoja siekį tapti nepriklausoma nuo užsienio technologinių monopolijų, pats „Zenith“ superkompiuteris yra pastatytas naudojant išskirtinai amerikiečių korporacijų – AMD ir „Dell“ – sukurtą įrangą bei architektūrą. Šis strateginis aljansas parodo, kad tikrasis technologinis suverenitetas Europoje šiuo metu yra neįmanomas be visiškos priklausomybės nuo JAV tiekimo grandinių. Jei ateityje kiltų geopolitinių ar prekybinių nesutarimų, vietinė ekosistema liktų pažeidžiama, nepaisant to, kad fiziniai serveriai stovi Kembridžo žemėje.

Galiausiai, sprendimas leisti startuoliams ir tyrėjams nemokamai naudotis šia infrastruktūra sukuria tam tikrą rinkos iškraipymą ir kelia klausimų dėl projektų atrankos skaidrumo. Kai resursas yra nemokamas, jo paklausa tampa dirbtinai išpūsta. Kas ir pagal kokius kriterijus nuspręs, kuris tyrimas – vėžio gydymas ar naujas finansinių technologijų algoritmas – yra labiau vertas brangių „Zenith“ skaičiavimo valandų, išlieka diskusijų objektu. Be griežto ir nepriklausomo audito kyla rizika, kad ši 36 milijonų svarų sterlingų investicija taps tiesiog brangiu politinių viešųjų ryšių įrankiu, o ne realiu mokslinio proveržio katalizatoriumi.

„Galiausiai gauname pamoką, kad net ir pats išmaniausias superkompiuteris pasaulyje negali išspręsti problemos, jei prie jo pulto pasodinamas programuotojas, vis dar ieškantis, kur klaviatūroje yra 'Any' klavišas. Telieka tikėtis, kad Kembridžo investuoti milijonai bent jau pagreitins universiteto kavos aparatų programinės įrangos atnaujinimus.“

Vyr. redaktorius Artūras Malašauskas, DI sistemų integratorius, sukaupęs daugiau nei 20 metų patirties kuriant gamybinio lygio žiniatinklio inžinerijos sprendimus. Jis projektavo, diegė ir plėtė verslo klasės „Python“/„PHP“ sistemas logistikos, SaaS bei viešojo sektoriaus klientams. Pastaruosius metus jis specializuojasi išskirtinai DI integracijų srityje: diegia atvirojo kodo didžiuosius kalbos modelius (LLM), kuria generatyvinių medijų (vaizdo, garso, video) srautus bei projektuoja daugiagentines darbo eigas realioms gamybinėms aplinkoms. Jo standartas: atkuriamumas, saugumas ir ekonomiškai efektyvi išvestis – jokio „vaporware“. Artūras dokumentuoja bei vertina naujus DI įrankius, atskirdamas patvirtintas galimybes nuo rinkodarinio triukšmo. Techninis redaktorius svetainėse: ai-naujienos.lt, ai-verslas.lt, muza-ai.eu. Susisiekite per „LinkedIn“.